- pritverti
- 1 pritvérti, prìtveria, pritvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ; N, M 1. KŽ pristatyti (tvorą) prie ko; tveriant pailginti: Tvorą prie gurbų prìtveria, ir nebereikėdavo varinėt [kiaulių] Kvr. Pritvė́rė ilgas tvoras Užg. | refl. tr. NdŽ. 2. daug užtverti (tvorų): Par savo gyvenimą pritvė́riau daug tvorų Krč. Kiek ten tvorų pritvérta! DŽ1. | refl. tr. NdŽ. 3. tveriant šalia padaryti, įrengti: Diendaržis prie kūtės pritvértas Sdb. Čia rinkelė (turgelis) toki buvo prie bažnyčios, daba prie mokyklos pritvėrė tą rinkiukę dėl susiėjimo Mšk. Žirgas gali būti palaidotas ir prie pilkapio pritvertame akmenų vainike rš. 4. tveriant daug pridaryti, įrengti: Tvartai dideli, gardinių pritverta kiauliam ir avim, ir teliukam Svn. | refl. tr. NdŽ. 5. tveriant prijungti: Šitoks kapas su pritvertais kitais kapais sudarė tarsi atskirą grupinį kapą rš. | refl. tr.: Iš tos ganyklos prysitvė́rė sau žemės Grd. 6. Sut apvynioti tvarsčiu, aprišti: Tą votį pritvė́rėm, ir užgijo Šmn. Pritvė́riau roną su liekarstoms, ir tujau išgijo Vvr. ║ KŽ, Ggr, Yl uždėjus ką apvynioti tvarsčiu, aprišti: Prie skaustančios vietos traukažolės pritvérk, t. y. pririšk J. Tos juodosios mostės pritvė́riau pri skaudulio – mažiau skausta Krš. Tirščius pritvérk, skysčius išgerk – i skausmą kaip su ranka atims Slnt. Ausie skaustant svoguoną, ant anglimis iškeptą, pritvėrė S.Dauk. Rožes atsodina sidabrinius rublius pritverdami Sln. ^ Ten i vėl žmogus yra: pri ronos pritvérk – tujau išgys (apie labai gerą žmogų) End. | refl. tr.: Kad parpjautas pirštas neužsirožytų, prisitvė́riau kriauninkų Vkš. 7. pritvirtinti, pritaisyti: Mažesniąją [dalį] pri didesniosios taip pritvėrė skersai, jog pasidarė kryžius I. Jei turi strūnos gražiai skambėti, turi jas gerai įtempti ir pritverti rš. Dalgis ištvertas, o rublis pritvertas pri dalgkočio. Žinokis – vagies darbas Šts. | refl. tr. NdŽ. 8. prikišti, priglausti: Tyliai atsiklaupęs pritvė́rė ausį prie durelių Jrb. 9. daug sutverti: Labai seniai ponas Dievas, kai dar svietą tvėrė, sutvėrė daugybę gerų gyvulių, o velnias pritvėrė blogų: gyvačių ir kitų šliužų SI82(Ds). \ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti
Dictionary of the Lithuanian Language.